Cukrinis diabetas – endokrinologinė liga, kuri pasireiškia esant nepakankamai insulino gamybai, dėl kurios išsivysto širdies ir kraujagyslių bei kitų organų sistemų veiklos sutrikimai. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga daugiau kaip 250 mln. žmonių, tai sudaro apie 6 proc. suaugusių (20 – 79 m.) gyventojų. Prognozuojama, kad 2025 m. sirgs per 380 mln. – 7,1 proc. populiacijos. Kasmet 3,8 mln. mirčių siejama su diabetu ir jo komplikacijomis. Vieni iš svarbiausių cukrinio diabeto valdymo veiksnių yra fizinis aktyvumas ir tinkama mityba. Apie tinkamą mitybą sergant cukriniu diabetu yra nemažai informacijos, tačiau apie fizinio aktyvumo svarbą ir naudą sergant cukriniu diabetu girdima ne tiek ir daug. Tad šiandien, minint Pasaulinę sveikatos dieną, pabandysime aptarti fizinio aktyvumo naudą sergant cukriniu diabetu.
Kuo naudingas fizinis aktyvumas?
Fizinis aktyvumas sumažina kūno svorį, riebalų kiekį, atsparumą insulinui, kraujo spaudimą, uždegiminius procesus, stiprina jautrumą insulinui ir gliukozės toleravimą. Nesirūpindami savo gyvensena, sergantieji intensyvina cukrinio diabeto sukeliamų komplikacijų vystymąsi. Net ir nedarydamas įtakos pacientų svoriui, fizinis aktyvumas sumažina sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu glikolizuoto hemoglobino kiekį kraujyje. Todėl fizinis aktyvumas yra labai svarbus veiksnys mažinant cukrinio diabeto sukeliamų komplikacijų riziką.
Jei organizmas gauna daugiau energijos nei sunaudoja, jos perteklius kaupiasi riebalų pavidalu. Vadinasi, kasdieninis judėjimas, vaikščiojimas, darbas sode, kopimas laiptais, užuot kėlusis liftu, yra naudingi sveikatai. Mankšta – yra vienas iš fizinio aktyvumo būdu sergant cukriniu diabetu. Ji – geras vaistas nuo daugelio ligų. Pasitarus su gydytoju, gali būti naudingos ir įvairios sporto šakos – plaukimas, aerobika, futbolas ir pan. Sveikos mankštos programa turi būti sudaryta iš šių trijų pagrindinių komponentų:
- Apšilimo. Prieš pagrindinę mankštą reikia atlikti tempimo, lenkimo, sukimo pratimus. Apšilimas yra svarbus dėl to, kad jo metu pagreitėja širdies ritmas, apsisaugoma nuo galvos svaigimo ir sužeidimų.
- Treniruotė. Reikia pradėti nuo užsiėmimų, kurie Jums tikrai patinka (pvz., 10 min. trukmės pasivaikščiojimas, klausantis mėgstamos muzikos). Sportuodami turėtumėte sugebėti palaikyti pokalbį. Jei darosi sunku kalbėti ar kvėpuoti, reikia sulėtinti tempą. Kokį užsiėmimą bepasirinktumėte, kvėpuokite giliai ir stenkitės mankštinti visą kūną. Vaikščiodami judinkite liemenį ir rankas. Jei Jus prižiūrintys specialistai sutinka, galite pamažu prisijungti prie aerobikos užsiėmimų – atlikti nenutrūkstamus, pastovius ir ritmiškus pratimus, kurie pagreitina širdies susitraukimų dažnį. Vienas iš treniruotės pavyzdžių galėtų būti pratimai skirti kojoms (1 pav.).
- Atsipalaidavimas: kad Jūsų širdies susitraukimų dažnis vėl taptų normalus, pamažu sulėtinkite tempą. Pradėkite jį lėtinti, kol nepervargote. Atsipalaiduodami iš lėto pasivaikščiokite ar atlikite tempimo, lenkimo, sukimo pratimus, kuriuos darėte apšilimo metu.
Rekomendacijos atliekant pratimus sergant cukriniu diabetu:
- pratimai turi būti atliekami reguliariai;
- pradedama, kai pasiekiamas insulino veikimo pikas (30 min. po insulino suleidimo ir pavalgius);
- prieš atliekant pratimus, būtina patikrinti gliukozės kiekį kraujyje;
- negalima jų atlikti, kai diabeto kontrolė yra nepakankama;
- atliekant pratimus būtina turėti cukraus, gliukozės ar vaistų.
Informacija parengta remiantis:
Batulevičienė V. ir kt., 2013. Lietuvos gyventojų II tipo cukrinio diabeto valdymas. Sveikatos mokslai. nr. 4, p. 78-83. Prieiga per internetą: file:///C:/Users/Default.Default-PC/Downloads/497-1716-1-SM.pdf
Fizinio aktyvumo poveikis gydant cukrinį diabetą. Prieiga per internetą: http://www.reabilitacijoscentras.lt/index.php?qw=tema&newid=10