Geriamojo vandens tarša yra opi problema visame pasaulyje. Mūsų šalyje naudojami šachtiniai šuliniai vis dar yra alternatyva viešai tiekiamam geriamajam vandeniui. Lietuvoje net 25 procentai gyventojų nėra prisijungę prie centralizuoto vandentiekio. Pagal šį rodiklį esame viena labiausiai atsiliekančių šalių Europos Sąjungoje. Naudojant vandenį iš šulinio pirmiausia reikėtų įsitikinti ar jis yra tinkamas gerti ir jame nėra viršijama nitratų koncentracija (leidžiama nitratų koncentracija šulinio vandenyje – ne daugiau 50,0 mg/l.).
Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais, dėl to vanduo yra pavojingas sveikatai. Per didelis nitratų kiekis gali sukelti kūdikių mirtį ar vėžinius susirgimus. Nitratai ir nitritai yra ypač pavojingi naujagimiams ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, nes jų organizme dar nesusiformavusi azotinių junginių nukenksminimo sistema, todėl naujagimiai ir kūdikiai gali sunkiai apsinuodyti ir netgi mirti. Su vandeniu nitratai patekę į organizmą virsta nitritais, kurie susijungia su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius deguonies, todėl audiniuose vystosi deguonies badas. Dėl to kūdikiams atsiranda dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės, sunkiais atvejais atsiranda traukuliai ar net net ištinka mirtis. Taip pat nitratų toksiniam poveikiui jautresni yra infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, sergantys kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.
Šulinio vandens kokybė priklauso ne tik nuo šulinio vietos parinkimo, bet ir nuo jo įrengimo bei priežiūros. Negiliuose šuliniuose gruntinis vanduo renkasi iš paviršinių sluoksnių, kurie yra teršiami įvairiomis cheminėmis, organinėmis medžiagomis bei pavasarinio polaidžio vandenimis. Todėl šachtinių šulinių vandenyje dažnai randama ne tik mikrobinė, bet ir cheminė tarša, kuri yra pavojinga žmonių sveikatai. Įvairūs teršalai į šulinio vandenį patenka dėl žmonių aplaidumo. Šulinio vanduo bus blogas, jei netoli jo stovės tvartas, lauko tualetas, bus paplavų duobė ar įvairiomis trąšomis tręšiamas daržas, ypač jei šulinys bus žemiau taršos šaltinių.
Todėl rengiantis ir prižiūrint šulinį svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų norint išvengti apsinuodijimo:
- Bent kartą ar du per metus išsitirti šulinio vandenį akredituotoje laboratorijoje. Radviliškio rajone tą galite padaryti iki kovo 25 d. atnešus vandens mėginį į Šiaulių visuomenės sveikatos centro, Radviliškio skyrių adresu Radvilų g., 17, Radviliškis. (Daugiau informacijos nvspl.lt bei telefonu (8 41) 39 98 79).
- Šulinį įrengti ir prižiūrėti laikantis Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ reikalavimų.
- Šulinius įrengti saugiu atstumu nuo ūkinių pastatų, lauko tualetų, tręšiamų daržų ir pan.
- Neplauti mašinos arti šulinio
- Pasirūpinti, kad šulinys būtų su stogeliu arba dangčiu
- Bent kartą per metus rekomenduojama šulinį išvalyti nuo jo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles ir patikrinti jo sandarumą, bei išdezinfekuoti.
Taigi, norint, kad vanduo mums teiktų nauda, nekenktų sveikatai, būtina pasirūpinti vandens kokybe, atsakingai tikrinti vandenį ir tinkamai prižiūrėti šulinius.