Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra pagrindinė mirties priežastis. Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono šalyse kasmet miršta 4,35 milijono, Europos Sąjungos (ES) šalyse – 1,9 milijono žmonių. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse – Lietuvos vyrų ir moterų standartizuoti mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai yra vieni didžiausių ES.
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, lemiantys šių ligų išsivytimą, yra:
- rūkymas,
- padidėjęs arterinis kraujo spaudimas,
- padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje,
- II tipo cukrinis diabetas,
- netaisyklinga mityba,
- mažas fizinis aktyvumas,
- antsvoris, nutukimas,
- piktnaudžiavimas alkoholiu
- psichinis bei socialinis stresas.
Pasaulinė sveikatos organizacija kasmet gegužės 17 d. siūlo minėti arterinės hipertenzijos dieną. Šią dieną siūloma atkreipti ypatingą dėmesį į vieną iš rizikos veiksnių, lemiančių didžiulius širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo ir mirtingumo rodiklius Lietuvoje.
Arterinė hipertenzija – tai medicininis padidėjusio kraujo spaudimo pavadinimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę. Jis didėja ir krenta sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmas, didesnis, skaičius rodo širdies susitraukimo metu sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antras, mažesnis, – spaudimą kraujagyslėse širdies ilsėjimosi metu ir vadinama diastoliniu.
Sveiko žmogaus kraujo spaudimas nėra pastovus ir kinta pagal veiklą. Pavojaus nėra, jei išmatavus kraujospūdį, jis neviršija 140/90 mmHg. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80 mmHg. Nustatoma matuojant kraujo spaudimą keletą kartų. Prieš matavimą žmogus turėtų būti nerūkęs, pailsėjęs bent 5 minutes, geriau 10-15 minučių. Matuojama sėdint, padėjus ranką ant stalo – žąstas turi būti maždaug širdies aukštyje.
Patarimai kaip sumažinti nedaug padidėjusį kraujo spaudimą be vaistų:
- mažinti kūno masę
- mesti rūkyti
- reguliariai mankštintis: kasdien 20-30 min. pasivaikščioti, plaukioti, bėgioti
- sumažinti druskos kiekį maiste
- sumažinti riebalų kiekį maiste
- atsisakyti alkoholio arba labai jį riboti
- ieškoti būdų atsipalaiduoti, stengtis nepulti į paniką stresinėse situacijose.
Vaistų nuo spaudimo turi paskirti tik gydytojas!
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras