Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuo 2009 metų inicijavo judėjimą „Plauk rankas – saugok gyvybes“ ir gegužės 5 dieną paskelbė pasauline rankų higienos diena. Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Jomis liečiame daugybę daiktų, kurie gali būti užteršti ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Dėl šios priežasties būtina rankas plauti muilu ir vandeniu ne tik tada, kai jos yra akivaizdžiai nešvarios.
Rankų plovimas vien vandeniu nėra efektyvus – vanduo negali pašalinti tokių nešvarumų sudėtinių dalių kaip riebalai, aliejai ar baltymai. Vandens temperatūra plaunant rankas didelės įtakos neturi. Plaunant rankas, jos sudrėkinamos vandeniu, išmuilinamos ir trinamos viena į kitą iš visų pusių 15-20 sekundžių. Nuplovus su muilu, nuskalaujama švariu tekančiu vandeniu. Kadangi dažniausiai nepakankamai gerai plaunamos šios sritys: delno vidinio paviršiaus vidurys, pirštų galiukai ir panagės, nykščio pagrindas, tarpupirščiai, šioms sritims reikia skirti didesnį dėmesį.
Siekiant užkirsti kelią mikroorganizmų dauginimuisi, labai svarbu rankas tinkamai nusausinti, geriausia jas sausinti tamponuojant vienkartiniu rankšluosčiu. Vestminsterio universitete atlikto tyrimo duomenimis, džiovinimas stipria oro srove nesumažina bakterijų skaičiaus ant odos, be to, galinga srovė mikroorganizmus nupučia 2 m spinduliu, tad jie gali patekti ant kitų žmonių. Sausinant rankas vienkartiniais rankšluosčiais, daug kartų sumažėja bakterijų skaičius ant odos, tai pat nesudaromos sąlygos plisti mikroorganizmams.
Plauti rankas ypač svarbu asmenims, kurie dirba maisto tvarkymo įmonėse ar asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, nuo kurios gali užsiteršti. Todėl žmogaus kūno odos higienoje svarbiausią vietą užima rankų priežiūra. Nešvarios, grublėtos, šerpetojančios, juodomis panagėmis rankos yra nehigieniškos ir neestetiškai atrodo.
Žarnyno užkrečiamosios ligos vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti dizenterija, šigelioze, hepatitu A, rotavirusine infekcija, o glostant naminius gyvūnus galima užsikrėsti kirmėlinėmis bei grybelinėmis ligomis.
Be nešvarumų, dulkių, rankų odos vagelėse ir raukšlėse, pirštų įlinkimuose, o ypač po nagais, žiedais, laikrodžiais, apyrankėmis gali prisirinkti įvairių patogeninių mikroorganizmų, kurie ne tik ilgai išsilaiko ant rankų, įvairių papuošalų bet ir tampa užkrečiamų ligų priežastimi. Nustatyta, kad rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam, kurie nesunkiai perduodami net paspaudžiant ranką.