Plaučių vėžys – piktybinis plaučių susirgimas, vienas iš dažniausių diagnozuojamų onkologinių ligų. Kasmet pasaulyje nustatoma apie du milijonus naujų atvejų, iš kurių net apie 1,8 milijonų baigiasi mirtimi.
Lietuvoje situacija taip pat nėra džiuginanti – kiekvienais metais diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų atvejų. Plaučių vėžys – klastinga liga, kuriai išsivystyti prireikia net ir ne vienerių metų, pasaulyje ir Lietuvoje 70–80 proc. atvejų diagnozuojami jau pažengusioje stadijoje. Taip yra todėl, nes plaučių vėžio simptomai panašūs į bet kurios kitos plaučių ligos, pavyzdžiui, astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ar bronchito. Sergantieji skundžiasi nespecifiniais simptomais: tokiais kaip kosulys, skrepliavimasis, dusulys, gali pasireikšti krūtinės skausmas. Simptomas, priverčiantis sunerimti dėl savo sveikatos – kraujo atkosėjimas. Pacientai, sergantys plaučių vėžiu, dažniausiai yra daug metų rūkantys, jų kvėpavimo takai, plaučiai jau būna pažeisti, jie dažnai kosėja, skrepliuoja, jiems sunku pastebėti naujus fizinius pokyčius, atsiradusius dėl onkologinės ligos. Todėl labai svarbu kuo ankstesnė plaučių vėžio diagnostika dar iki prasidedant ligos simptomams. Seniau plaučių vėžiu susirgdavo žymiai daugiau vyrų nei moterų ir tai buvo siejama su didesniu rūkymo paplitimu vyrų tarpe. Tačiau Europos sąjungos šalyse pastebimas pokytis – moterų mirštamumas nuo plaučių vėžio jau susilyginęs su mirštamumu nuo krūties vėžio. Šis pokytis siejamas su didėjančiu rūkančių moterų skaičiumi.
Rūkymas – vienas iš pagrindinių plaučių vėžio rizikos veiksnių. Taip pat įtaką ligos atsiradimui gali turėti pasyvus rūkymas, profesiniai ir aplinkos veiksniai, kaip oro užterštumas (didelė mažų kietųjų dalelių koncentracija ore), radonas ir kitos medžiagos, genetinės priežastys, pavyzdžiui, didesnė tikimybė susirgti tiems žmonėms, kurių šeimos nariai sirgo onkologinėmis ligomis.
Pats efektyviausias gydymas pritaikomas tada, kai diagnozuojama plaučių vėžį pacientams, dar nejaučiantiems simptomų, pradinėse stadijose. Dėl šios priežasties – ypatingai svarbi ankstyva ligos diagnostika. Jeigu anksčiau po gydymo chemoterapija penkių metų išgyvenamumas siekė vos kelis procentus, tai išgyvenamumas penkių metų laikotarpyje po gydymo naujos kartos vaistais siekia apie 30 proc. Europos Sąjungoje paskelbtas kovos su vėžiu planas, didelis dėmesys skiriamas plaučių vėžiui. Yra tam tikros gairės, nurodančios, kad visose Europos Sąjungos šalyse turėtų būti įdiegta atrankinė plaučių vėžio patikra, leidžianti ligą diagnozuoti anksčiau.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija