Kasmet, gegužės 31 dieną, Pasaulio sveikatos organizacija ir jos partneriai mini Pasaulinę dieną be tabako. Jos metu atkreipiamas dėmesys į žalą sveikatai bei kitas su tabako gaminių vartojimu susijusias rizikas, taip pat viešai palaikomos iniciatyvos, susijusios su tabako gaminių vartojimo mažinimu.
PSO konstatuoja, jog kasmet dėl rūkymo sukeltų ligų (piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių ligų, smegenų kraujagyslių ligų, kvėpavimo sistemos ligų ir kt.) miršta beveik 6 milijonai pasaulio gyventojų, iš jų 890 tūkst. – pasyviojo rūkymo aukos.
- Europos Sąjungoje nuo tabako sukeltų ligų miršta daugiau kaip 650 tūkst. žmonių (kas septintas mirties atvejis).
- Lietuvoje kasmet vien nuo piktybinių navikų, kuriuos sukelia rūkymas, miršta apie 1700 žmonių.
PSO praneša, kad jei nebus keliamas šis opus klausimas ir nebus imtasi griežtų prevencinių priemonių, iki 2030 m. šis skaičius pasaulyje viršys 8 milijonus žmonių per metus. Tabako vartojimas yra pavojingas visiems, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, rasės, išsilavinimo ar kultūros, kadangi sukelia kančią, ligą ar mirtį, žaloja artimųjų šeimas ir netgi smukdo šalies ekonomiką.
Tabako vartojimas nuostolingas kiekvienos šalies ekonomikai, nes tabakas – sveikatą žalojantis produktas. Dėl rūkymo sukeltų ligų mažėja darbo produktyvumas, didėja išlaidos sveikatos priežiūrai ir pan. Tai sukelia nelygybę sveikatos apsaugos srityje, didina skurdą tarp mažai uždirbančiųjų – priklausomi nuo tabako ir mažas pajamas gaunantys asmenys mažiau pinigų išleidžia svarbiausioms reikmėms: maistui, sveikatos apsaugai, švietimui. PSO skaičiavimais, apie 80 proc. priešlaikinių mirčių dėl tabako vartojimo užfiksuota žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse, kuriose nemaža dalis dirbančiųjų gauna mažas pajamas.
Rūkymas yra pripažintas vienu svarbiausiu išvengiamųjų ligų ir mirčių rizikos veiksniu. Pusė visų rūkančiųjų miršta nuo tabako sukeltų ligų, o jų gyvenimo trukmė sutrumpėja vidutiniškai 10-20 metų.
Reikšminga statistika:
- rūkymas yra 30% visų vėžinių ligų priežastis, rūkymas lemia 90% plaučių vėžio ir 25% širdies ir kraujagyslių ligų;
- pasyvus rūkymas didina plaučių vėžio ir kitų navikinių ligų riziką. Pasyviai rūkantys vaikai 1,5 karto dažniau serga bronchine astma, infekcinėmis kvėpavimo , vidurinės ausies uždegimais;
- ankstyva rūkymo pradžia (vaikystėje) didina priklausomybę nuo tabako, vėžinių bei kitų ligų susirgimo, taip pat – alkoholio ir nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką.
Ar žinojai, kad…
- rūkydamas cigaretes į kvepi tokių pat dujų, kokias „iškvepia“ automobilio dujų išmetimo vamzdis?
- cigaretės yra pagrindinė gaisrų namuose priežastis?
- cigaretės yra vienintelis legalus produktas, jas perkančiam žmogui darantis vien tiktai žalą?
- prie rūkymo įprantama taip, kaip ir prie kitų narkotikų?
- rūkančio žmogaus širdis plaka 10 – 20 dūžių per minutę dažniau už nerūkančiojo žmogaus širdį?
- žmonės, per dieną surūkantys pakelį cigarečių, 50 proc. dažniau gauna nedarbingumo lapelius, arba praleidžia pamokas mokykloje?
- net tabako gamintojai jau pripažįsta, jog nikotinas yra lygiai toks pat narkotikas kaip heroinas, kokainas ir kt.?
- kiekvienas įkvėptas dūmas į plaučius nuneša vėžį sukeliančių medžiagų, verčia sunkiau dirbti tavo širdį, dirgina gerklę ar akis? Ar manai, kad taip gražu elgtis su savo organizmu?
- cigarečių kvapo paslėpti neįmanoma?
Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų per metus miršta daugiau kaip 7 tūkst. žmonių.
Pradėti rūkyti skatina visa sociokultūrinė aplinka, kurioje rūkymas laikomas normaliu suaugusiųjų elgesiu.
Svarbiausi veiksniai verčiantys pradėti rūkyti yra:
- tėvų rūkymas;
- rūkančiųjų bendraamžių įtaka;
- žiniasklaidoje pateikiamas teigiamas rūkymo įvaizdis.
Tabako reklama pateikia ypač patrauklų jaunimui rūkymo įvaizdį, susiedama cigaretes su nuotykių romantika, šaunumu, socialine sėkme ir kitais jauniems žmonėms svarbiais dalykais, kurie dažniausiai su rūkymu nieko bendro neturi. Įtakoti šių veiksnių jauni žmonės pradeda rūkyti negalvodami apie priklausomybę ir pasekmės sveikatai. Vėliau dauguma rūkančiųjų net ir norėdami nebepajėgia mesti.
Kodėl verta mesti rūkyti?
Metus rūkyti greitai pagerėja savijauta, gerėja plaučių, kvėpavimo funkcija, apetitas, palaipsniui mažėja rizika susirgti plaučių vėžiu, miokardo infarktu ir kitomis ligomis.
Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Net metus gana vėlyvame amžiuje, plaučių funkcija pagerėja, pailgėja gyvenimo trukmė.