Šiandien girdime ir matome daugybę reklamų, kuriose reklamuojama gausybė maisto papildų. Jie daugeliui atrodo lyg stebuklingosios piliulės. Išgeri piliulę ir dingsta visos bėdos. Tačiau ar iš tikrųjų taip yra? Kad ir kaip viskas būtų gražu reklamose, realybėje norint atsikratyti varginančių bėdų reikia kur kas daugiau įdėti pastangų. Pirmiausia, jei atsiranda kažkokia bėda, jaučiate kažkokį negalavimą vertėtų ieškoti priežasties. Paklauskite savęs ar pakankamai judate, miegate? Ar valgote pilnavertį maistą su kuriuo gaunate visų būtinų maisto medžiagų?
Norint ilgalaikio efekto reikia nepulti iš karto pirkti maisto papildų, o pabandyti pasikoreguoti savo gyvenimo įpročius. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengtose mitybos rekomendacijose nurodyta, kad maitinimasis visaverčiu maistu gali užtikrinti žmogaus organizmo poreikius ir be papildomo vitaminų ar kitų maisto papildų vartojimo. Deja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesorius Rimantas Stukas skaitydamas pranešimą „Maisto papildų reikšmė mitybai ir sveikatai“ Trakuose vykusioje konferencijoje „Mityba, maisto papildai ir sveikata“ remdamasis atliktais tyrimais teigė, jog daugelio Lietuvos gyventojų mityba nevisavertė.
Taigi, jei maitinimasis yra visavertis, su maistu gaunama visų reikiamų vitaminų ir mineralinių medžiagų papildų vartojimas yra nereikalingas. Tačiau tam tikrais gyvenimo periodais ir esant tam tikroms situacijoms, vitaminų ir mineralų mūsų organizme gali trūkti, todėl kaip teigia profesorius Rimantas Stukas, jeigu žmogus nenori ir nesugeba susitvarkyti mitybos, tai yra maitintis visaverčiu maistu, kasdien vartoti bent 400- 500 gramų vaisių ir daržovių, tinkamai paruoštos mėsos, geriau mineralus ar vitaminus gauti su maisto papildu nei iš viso jų negauti.
Visgi žmonės linkę į kraštutinumus. Pasitaiko atvejų, kai žmonės vartoja gausybe maisto papildų vietoj to, kad valgytų natūralius maisto produktus bei remdamiesi principu „viena boba sakė“, tačiau nepagalvodami, kad maisto papildai gali ne tik pagelbėti, bet ir pakenkti. Kaip apibrėžiama higienos normoje HN17:2003 maisto papildas yra maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną. Būtent papildyti, o ne pakeisti tam tikro maisto. Maisto papildai yra koncentruoti produktai, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą jų vartojimą, kiekį ir dozes, nes laikantis principo „daugiau yra geriau“ galima sau net pakenkti perdozavus vieno ar kito vitamino ar mineralo. Ypač reiktų atkreipti dėmesį jei vartojant kelių skirtingų rūšių maisto papildus vienu metu, kadangi jų sudėtyje gali būti tų pačių vitaminų, taigi padidėja perdozavimo tikimybė. Visgi, esant tam tikromis situacijomis papildus vertėtų vartoti:
- Nėštumo laikotarpiu;
- Vegetarams ar iš savo raciono pašalinusiems tam tikrą produktų grupę, pvz. pieno produktus ir pan.;
- Jei žmogus dėl tam tikrų priežasčių laikosi mažo kaloringumo dietos (moterys – iki 1200 kcal, vyrai – 1600);
- Jei menstruacijų metų daug kraujuojama;
- Menopauzės laikotarpiu.
Taigi, svarstant vartoti ar nevartoti maisto papildus reiktų nepulti į kraštutinumus, stengtis valgyti visavertišką maistą bei laikytis sveikos gyvensenos principų, o maisto papildus vartoti atsakingai.