Hipertenzija serga maždaug trečdalis visos žmonijos. Ji gerokai dažnesnė ir sunkesnė vyresnio amžiaus grupėse. Hipertenzija yra širdies kraujagyslių bei inkstų ligų rizikos veiksnys. Ji dažnai nesukelia jokių simptomų. Nors ir esama sunkumų, nustačius hipertenzijos diagnozę ir ją nuodugniai ištyrus, kai kuriuos pacientus galima išgydyti. Hipertenzijos gydymo nauda patvirtinta dideliais moksliniais tyrimais.
2013 metais Radviliškio rajone, ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens priežiūros įstaigose, užregistruoti 2 085 nauji sergamumo kraujotakos sistemos ligomis atvejai, tai sudarė 52 atvejo 1 000 gyventojų. Kraujotakos sistemos ligomis sirgo 1 239 moterys ir 846 vyrai. Daugiausia jų sirgo hipertenzine liga (13,5/1 000 gyv.), 7,4 atvejo 1 000 gyv. teko išeminei širdies ligai, kitoms širdies ligų formoms teko 9 atvejo 1 000 gyv., 12,2/1 000 gyv. sirgo cerebrovaskulinėmis ligomis, 7,3/1 000 gyv. – kitomis smegenų kraujagyslių ligomis, 2,7/1 000 gyv. – arterijų, arteriolių ir kapiliarų ligomis.
Gegužės 17 d. minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į didelį šios ligos paplitimą visame pasaulyje (apie 30 proc. visos populiacijos). Didžiajai daliai pacientų hipertenzijos priežasties nustatyti nepavyksta. Tokia hipertenzija vadinama pirmine. Nedidelei daliai pacientų (5-10 proc.) pavyksta nustatyti priežastį ir ją išgydyti. Priežastys gali būti įvairios – nuo antinksčių ar inkstų ligų iki kontraceptinių tablečių vartojimo – antrinė hipertenzija.
Kai kuriais atvejais, pakeitus kai kuriuos gyvensenos įpročius, kraujospūdis gali sumažėti tiek, kad gali nebeprireikti vaistų.
Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, pirmiausiai reikėtų keisti gyvenimo būdą:
- Atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo;
- Sveikai maitintis: vartoti kuo mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės, nes jie padidina cholesterolio kiekį kraujyje; vadovautis „maisto pasirinkimo piramidės“ principais – daugiau vartoti grūdinių kultūrų, daržovių, vaisių, žuvies, liesos mėsos; taip pat vartoti mažiau druskos, nes gausiai ją vartojant didėja kraujospūdis. Rekomenduojama per parą su maistu suvartoti mažiau nei 5 gr. druskos;
- Didinti fizinį aktyvumą: daugiau vaikščioti pėsčiomis, reguliariai mankštintis ar pasirinkus mėgstamą sporto šaką sportuoti. Aktyviai judant gerėja širdies darbas, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, stiprėja imunitetas, greitėja medžiagų apykaita; mažėja nutukimo tikimybė, kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje.
Taip pat reikėtų reguliariai matuoti kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje (sergant cukriniu diabetu) ir išmokti valdyti emocijas, atsipalaiduoti, vengti stresinių situacijų, daugiau ilsėtis.