Vanduo neturi kalorijų ir kitų maistinių medžiagų, tačiau be jo išgyventume tik keletą dienų. Organizmui netekus 5-10 proc. vandens, prasideda sunki dehidratacija, o netekus 15-20 proc. vandens, organizmas žūva apsinuodijęs apykaitos produktais, šalinamais su skysčiais.
Vanduo būtinas visoms organizmo funkcijoms: virškinti, įsisavinti ir pernešti maistines medžiagas, šalinti atliekas iš organizmo bei kitiems cheminiams procesams. Su vandeniu ir kitais skysčiais organizmas gauna mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Daugiausia vandens išgeriama su gėrimais. Dalį vandens (apie litrą) žmogus gauna su maisto produktais.
Troškulio centras yra pogumburyje, jis glaudžiai susijęs su mitybos centru. Norint numalšinti troškulį, labai svarbu gerti pamažu ir mažais gurkšneliais. Nuolat gerti virtą vandenį negerai, nes jame mažiau mineralinių druskų, tačiau negerai nuolat gerti ir mineralinį vandenį, nes jame per daug druskų. Ypač vertingas organizmui dėl struktūros savybių iš tirpstančio ledo susidaręs vanduo. Tirpstant ledui, didėja šiluminis molekulių judėjimas, vyksta savaiminė difuzija ir vandens tūris sumažėja – ledas virsta vandeniu. Toks vanduo yra aktyvesnis, skatina medžiagų apykaitos procesus.
Kiek vandens mums reikia išgerti?
Žmogaus organizmas turi gauti pakankamai vandens, kad šlapimas būtų šviesus, o ne tamsiai ar ryškiai geltonas. Suaugusiam žmogui per dieną reikėtų išgerti 6-8 stiklines vandens.
Vandens poreikis kasdien skiriasi. Daugiau vandens turėtume išgerti karštu oru, mankštindamiesi, karščiuodami, būdami peršalę ar sirgdami kokia kita liga. Daugiau jo reikia nėštumo metu, amniotiniam skysčiui palaikyti, kraujo tūriui padidinti, normaliam vaisiaus vystymuisi palaikyti. Kūdikį maitinančios motinos privalo daugiau gerti vandens, kad geriau gamintųsi pienas, kurio 87 proc. sudaro vanduo.
Vandens kiekis , kurį gauname iš skysčių ir maisto tūrėtų būti lygus išskiriamam kiekiui. Šią pusiausvyra lemia daugelis veiksnių: diurektikai , kiti šlapimą skatinantys vaistai. Gerdami daug stiprios arbatos ar kavos, pasižyminčiomis diuretinėmis (šlapimą varančiomis) savybėmis, prarandame tiek pat skysčių, kiek gauname. Sūrus maistas taip pat didiną poreikį daugiau gerti vandens, kad būtų išlaikyta tinkama skysčių pusiausvyra.
Troškulys mažėja su amžiumi, todėl pagyvenę žmonės vandens tūrėtų gerti dažniau, nors ir nesijaučia ištroškę. Intensyviai mankštindamiesi, karštu ir drėgnu oru iki to laiko kol pajusite troškulį, jūs jau galite būti praradę nemažai skysčių.
Taigi, stenkitės palaikyti vandens balansą savo organizme, nes jis yra labai svarbus įvairioms organizmo funkcijoms, kad jaustumėmės sveiki ir pilni energijos.
Straipsnis parengtas remiantis R. Lažausko knyga „Mityba ir sveikata“, 2005, Kaunas: KMU leidykla bei R. Station knyga „Sveikos mitybos vadovas“, 2007, Vilnius: „Alma litera“